pataisyti

pataisýti Š, L, KŽ, DŽ¹; Q651,652 1. tr. SD¹89,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad pataĩsęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepataĩso LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – pataĩsė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10. ^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv. | refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasìtaisyti Als. ║ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau pataĩsė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius pataĩsė – geriausi Bsg. | refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl). ║ palopyti: I marškinius išvelėja, i pataĩso, o jai neduoda i rubliaus Klt. ║ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš. 2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv. | refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put. ║ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepataĩsoma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.

pataĩsomai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž. | refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.

3. tr. SD¹131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai pataĩso žemę Krš. Ar pataĩsėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo pataĩsė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai pataĩsė Žlp. Su beržo lapais plaukus pataĩsė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i pataĩso biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą pataĩso (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185. | impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt). | refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitaĩsė NdŽ. Javų kaina pasitaĩsė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitaĩso balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitaĩsė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitaĩsė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisìs, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitaĩsė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitaĩso svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisìs aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk). ║ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė pataĩso žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką pataĩsė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepataĩsomi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš. ^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik pataĩso Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą pataĩso Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514. | refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitaĩsė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitaĩsiusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitaĩsė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisìs, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch¹ApD26,15. ^ Pasitaĩsė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitaĩso Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn). ║ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisìs Ktk. 4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį pataĩso LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą pataĩso Krž. Daktarai pasakė, kad pataĩsomas žmogus Klt. Nepataisìs akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123. | prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu pataĩso Mšk. | refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastaĩsė inkstus Drsk. ║ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie pataĩso [arkliui] Žg. ║ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastaĩsė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasìtaisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitaĩsės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitaĩsė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisìs Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisìs – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisìs Mlk. Širdis pastaĩso, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitaĩsė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181. | prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk. ║ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln. ║ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą pataĩsė, buvau nugulėjusi Vkš. 5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm pataĩsę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj pataĩsė arklį Sr. ║ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitaĩsęs Jnšk. Ans jau pasitaĩsęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitaĩsęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs. ║ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem. 6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ¹. Ji pataĩsė ant galvos skarelę NdŽ. Pataĩsė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VŠR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr). | refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitaĩsė suknelę DŽ¹. Jis pasitaĩsė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub. 7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD¹89. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas pataĩso, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei brenda ėsti tą žolę [p]LKT219(Grnk). ║ refl. išsitiesti išilgam: ^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisìs (mirs) Lp. 8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Pataĩsė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą pataĩsė Krs. 9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą pataĩsomas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepataĩsę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Pataĩsė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom pataĩsę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš. | refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb. ^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš. 10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitaĩsiusi moteriškė NdŽ. ║ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasìtaisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastaĩso, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns. 11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepataĩsė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51. | refl.: Kitas liuob raitas jos pasitaĩsęs, arklį apsistrajijęs Krt. 12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Pataĩso rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82. | prk.: Vieną vaiką pataĩsė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei pataĩsęs Šts. | refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitaĩsęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitaĩso ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš. ║ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitaĩso ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitaĩso, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng. ║ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią pataĩsė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb. | prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų pataĩsė DP40. | refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitaĩsę vingiuotus kelius Pp. | prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš. ║ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataiseĩ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk). | refl. tr.: Kas liks, tas pastaisìs [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk). ║ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą pataĩsė PP11. ^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl. | refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitaĩsė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš. ║ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę pataĩsė, įdėjo sviesto LKT135(Dov). | refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms. 13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp. | refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitaĩsė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom PS. ║ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, pataĩsė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę pataĩsė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1. ^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš). | refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitaĩsęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitaĩsęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastaĩsę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitaĩsęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps. 14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44. | refl. tr. Tl, Kv: Da pasìtaisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitaĩsė kapus Svn. ║ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk. 15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką pataĩsė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir pataĩso sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepataĩsąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10. | refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitaĩso Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitaĩsę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisaĩ Brž. ║ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo pataĩsė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepataĩso Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396. | refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp. 16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip pataĩso? Krš. ║ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts. ║ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitaĩsė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitaĩsės Vgr. 17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš. 18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitaĩsė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitaĩsė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I. ║ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitaĩsė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv. | Akmuo nepasitaĩsęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als. ║ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitaĩsė Vdk. | Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn. 19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo pataĩsė DP542. | refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitaĩsiusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitaĩsę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasìtaisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitaĩsiusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitaĩsę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitaĩsė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitaĩsė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitaĩsom K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17. ║ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitaĩsęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš. 20. tr. SD¹90, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam pataĩsė vonią BM99(Krč). Pataĩsėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7. | refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitaĩsęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitaĩso ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastaĩso Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529. ║ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Pataĩso [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3. | Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn. | refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910. ║ išmiklinti: ^ Baimė kojas pataĩsė Vkš. 21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš. | refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitaĩsė sau žemės Kp. 22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Pataĩsė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ. | refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitaĩsė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč. ║ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr. | refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem. 23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1. 24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Galì pataisýti tą metinę, by tik turì iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga pataĩsė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom pataĩsę balių Krs. | refl.: Ka pagrabas pasitaĩso, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd. 25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą pataĩso? Vgr. ║ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30. 26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I. | refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts. 27. tr., intr. Iš šnek. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai pataĩso Ėr. Ale tu gerai pataisaĩ! Ds. Sūrį pataisìs! Lp. 28. tr. Ėr šnek. primušti: Aš tave tei pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! [p]Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai pataĩsė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp. 29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni pataĩsę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp. ^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp. 30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts. 31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i pataĩsė [pinigus] Erž. 32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.

◊ rañką pataisýti

1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.

2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisìs Sml.

šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.

\ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti